Sintetinės biologijos potencialas panašus į pažangiausių pramonės šakų, tokių kaip dirbtinis intelektas ar maisto technologijos, potencialą. Sintetinė biologija gali pakeisti pasaulį taip, kaip jį pakeitė internetas ir socialiniai tinklai. Tad investuotojams verta atidžiai stebėti šią sritį.

Sintetinė biologija (SynBio) nagrinėja biologinių sistemų, turinčių iš anksto nustatytas savybes, t. y. tokių, kokių gamtoje niekada nebuvo, projektavimą. Laboratorijoje užauginti dirbtiniai organizmai gali supaprastinti maisto, drabužių, kosmetikos, vaistų, kvepalų ir kt. gamybą. Pavyzdžiui, rožių aliejus dabar gali būti gaminamas iš mielių su rožių genais – tai yra pigiau nei tradicinė gamyba.

Netrukus sintetinė biologija leis gauti biokurą iš dumblių, elektrą iš bakterijų, gaminti naujus diagnostinius vaistus ir sintetines vakcinas, taip pat pagaminti daugiau produktų ir medžiagų, mažiau kenkiančių aplinkai. SynBio technologijos jau naudojamos daugelyje sektorių: nuo medicinos ir pramonės iki maisto, žemės ūkio ir aplinkosaugos. Pagrindinė SynBio taikymo sritis vis dar yra medicina naudojant sintetinius organizmus. Taip pat kuriami naujos kartos antibiotikai, dirbtiniai audiniai. Artimiausiais metais sintetinė biologija vis dažniau dalyvaus kuriant naujus antimikrobinius vaistus ir sintetines vakcinas. Sintetinės biologijos potencialas yra panašus į pažangiausių pramonės šakų, tokių kaip dirbtinis intelektas ar maisto technologijos, potencialą. Ateityje sintetinė biologija gali sukurti technologinį bumą, panašų į interneto ir socialinės žiniasklaidos poveikį.

PRADININKAS

Kiekvienoje industrijoje turi būti sava „roko žvaigždė“. Kaip elektrinių automobilių ir kosmoso pramonėje yra ElonasMuskas, taip sintetinėje biologijoje yra Craigas Venteris. Prieš 23metus būtent jis pirmasis istorijoje iššifravo savo nuosavą genomą. Genomas – organizmo genetinė medžiaga, užkoduota DNR. Genomas nebūtinai yra paveldimas. Į genomą įeina tiek genai, tiek nekoduojančios sekos. Ši šifruotė saugoma Londono muziejuje „Welcome Colection“, kurią sudaro šimtai tomų po tūkstantį puslapių.

Neįtikėtina, bet būtent Craigas Venteris sugebėjo aplenkti tarptautinį projektą, skirtą genomui iššifruoti, kuriam buvo skirta 3mlrd. dolerių. Jis sugaišo tris kartus mažiau laiko ir pakako 300 mln. dolerių iš privačių investuotojų. Visa tai norėta užpatentuoti, bet valstybei neleidus visa šifruotė turėjo būti prieinama viešai. Apie tai detaliai galima perskaityti jo išleistoje knygoje „Iššifruotas gyvenimas“. Be Craigo Venterio mes dar negreitai būtume supratę, kokią ateitį ir galimybes gali turėti sintetinė biologija.

Ši sritis dar visai jauna. 2010 m. buvo sukurta pirmoji sintetinė bakterija, kuri galėjo savarankiškai gyventi ir daugintis. Ji pavadinta „Synthia“. Tais pačiais metais įvykus katastrofai Meksikos įlankoje, kai išsiliejo labai dideli naftos kiekiai, buvo priimtas sprendimas paleisti šią bakteriją, ji puikiai tvarkėsi misdama naftos produktais, bet kartu ėmusi mutuoti pradėjo naikinti ir vandenyno kitus gyventojus. Labiausiai šią bakteriją pamėgo konspirologai. Kita konspirologų teorija – apie dabartinį kovidą, bet apie tai nesiplėsiu.

KODĖL ŠI RINKA TURI AUGTI

Sintetinių genų ir ląstelių paklausa auga. 2019 m. didžiausią SynBio rinkos dalį sudarė genų sintezė. Sintetinė DNR vis dažniau naudojama įvairiose pramonės šakose ir genomo inžinerijoje – jomis lengviau redaguoti genomus. Sintetinė biologija turi platų pritaikymo spektrą. Naujos biologinės sistemos iš esmės neribotai pritaikomos žemės ūkyje, medicinoje ir pramonėje. Pavyzdžiui, iš mikrobų galima susintetinti aplinkai nekenksmingų cheminių medžiagų, kurios ateityje visiškai pakeis naftos chemikalus. Su SynBio užauginti pasėliai bus atsparesni ligoms ir leis ūkininkams efektyviau naudoti savo žemę. Sintetinė DNR yra žaliava dirbtinei gyvybei sukurti. Taip pat stipriai sumažina sekos nustatymo ir DNR sintezės išlaidas. Pastaraisiais metais DNR sintezės kaina sumažėjo nuo 4 JAV dolerių iki kelių centų už bazinę porą. Dėl šios priežasties įmonės gali aptarnauti daugiau galutinių vartotojų ir padidinti rinkos dalį.

Atsirado galingesnių įrankių. CRISPR technologija / Cas leidžia atlikti DNR pakeitimus vos per porą dienų. Anksčiau šis procesas trukdavo savaites ar net mėnesius. Niekada anksčiau neturėjome tikslesnio genų manipuliavimo įrankio. Dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis savo ruožtu padeda dar greičiau kurti naujus organizmus. MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) finansavimas ir investicijos augimas vis didėja. Tikimasi, kad ateinančiais metais išaugs farmacijos, sintetinių vakcinų, alternatyvaus kuro, tekstilės ir švarių cheminių medžiagų tyrimai. Prognozuojama, kad sintetinės biologijos rinka iki 2025 m. pasieks 19,8 mlrd. JAV dolerių, o 2020 m. ji siekė 6,8 mlrd. JAV dolerių.

PRIVAČIOS ĮMONĖS

Save įkūrėjai vadina „organizmų dizaineriais“. Tai laboratorija, skirta masinei dirbtinių gyvybės formų gamybai. Įmonė eksperimentuoja su DNR ir programuoja ląsteles įvairiems savo klientų poreikiams. Sintetiniai mikroorganizmai iš „Ginkgo Bioworks“ naudojami žemės ūkyje, medicinoje ir kitose pramonės šakose.

„Ginkgo“ kuria savaime tręšiančius augalus su „Bayer“, su „Motif Foodworks“ kuria alternatyvius baltymus, su „Cronos“ augina retus kanabinoidus. Šis verslo modelis puikiai veikia ir sukuria daug „Ginkgo“ augimo taškų ateityje. Pavyzdžiui, kukurūzų augintojai naudoja daugybę chemikalų, kad užaugintų produktą. Kompanija sukūrė sėklą, kuri sugeba užaugti iki vartoti tinkamo produkto visiškai be jokių papildomų trąšų.

„Ginkgo“ šiuo metu vykdo šimtus skirtingų projektų. Kompaniją priskyriau prie privačių, nors prieš kelis mėnesius ji pasirodė Niujorko biržoje per SPAC (specializuotos paskirties kompanija), kuri šiuo metu vertinama apie 8 mlrd. dolerių.

Sukuria įvairias medžiagas iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų. Tokie mikroorganizmai kokybe pranašesni už medžiagas, kurios tradiciškai naudojamos gamyboje, transporte ir kitose srityse, kartu sumažinant aplinkos taršą. Pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų įskilusius ar sudužusius ekranus sugebėsime remontuoti savarankiškai tiesiog užtepdami pastos, kuri regeneruoja stiklą į pradinę padėtį. Arba norimas medinis stalas tiesiog galės būti užauginamas namie iš anksto suprojektuotoje formoje. Visa tai skamba kaip iš fantastikos filmo, bet tai jau yra daroma, tik klausimas, kaip greitai visa tai bus komercializuota.

Taip pat įdomios stebėti tokios kompanijos kaip „Synthetic Genomics“, įkurta aprašyto sintetinės biologijos pradininko Craigo Venterio. Įmonė kol kas privati, įkurta 2005 m. Per visą laikotarpį iš investuotojų yra pritraukusi per 175 mln. dolerių, o per paskutinį investicinį raundą surinko net 100 mln. dolerių ir tai rodo tikrai didelį pasitikėjimą kompanijos veikla.

Netolimoje ateityje planuojama akcijomis pradėti prekiauti biržoje. Įmonė kuria ir komercializuoja genomu grįstus sprendimus, skirtus pasauliniams energijos ir aplinkos iššūkiams spręsti. Taip pat užsiima DNR sinteze ir programavimu, kurdama ir naudodama sintetinės genomikos technologijas. Ji projektuoja ir kuria mikrobus pramoniniams procesams ir aplinkosaugos reikmėms. Bendrovė taip pat kuria mikrobų auginimo technologijas ir stebėjimo metodus, kurie atskleidžia naujus mikroorganizmus, naujų genų rinkinius ir fermentacijos platformas, skirtas mikrobų metabolinei inžinerijai komercinėms bioenergijos reikmėms. Bendrovės sprendimai padeda gerinti energijos, chemikalų ir vaistų gamybą. Tai apima ir pažangių biodegalų kūrimą.

Dar viena prieš dešimtmetį įkurta kompanija „Synthego Corporation“ per šį laikotarpį iš investuotojų sugebėjo pritraukti per 250 mln. dolerių per septynis investicinius raundus, kurių sumos tik didėjo.

„Synthego“ yra genomo inžinerijos įmonė, kuri leidžia paspartinti gyvybės mokslų tyrimus ir plėtrą, siekiant pagerinti žmonių sveikatą. Bendrovė naudoja mašininį mokymąsi, automatizavimą ir genų redagavimą, kad sukurtų plataus masto mokslo platformas. Ji dirba siekdama, kad moksliniai ir klinikiniai tyrimai būtų kuo tikslesni ir pažangesni.

„Synthego“ technologijos minimos šimtuose recenzuojamų leidinių, kuriuos naudoja tūkstančiai komercinių ir akademinių tyrėjų bei gydomųjų vaistų kūrėjų. Visur pabrėžiama, kad ji yra naujovių priešakyje, galinti kurti naujos kartos vaistus ir gebanti redaguoti genomą precedento neturinčiu mastu. Įmonė kol kas yra privati, bet planuoja savo akcijomis prekiauti viešai.

Taip pat galima pasidomėti kiek jaunesne, bet ne ką mažesnio investuotojų dėmesio sulaukusia „Cyrus Biotechnology“. 2021 m. spalio mėnesį ji pritraukė daugiau kaip 18 mln. dolerių investiciją dar ankstyvo- joje stadijoje. Bendrovės programinė įranga suteikia baltymų struktūros prognozavimo, modeliavimo, stabilizavimo, inžinerijos ir projektavimo platformą, kad paspartintų biologijos ir mažų molekulių atradimą, todėl vartotojai gali gauti pagalbą molekulių, homologijos ir baltymų modeliavimo srityse. Žinoma, visa tai skirta ne paprastam vartotojui, o medicinos įstaigoms ir šios srities specialistams.

Kad ir kaip būtų, visos šios kompanijos yra jaunos ir kol kas apie pelną kalbėti net neverta, nes jos yra kūrimo ir plėtimo stadijose, bet labai svarbu atkreipti dėmesį į naujų rizikos kapitalo investuotojų domėjimąsi jomis. Jei įmonė renka investicinius raundus ir jie yra vis didesni už prieš tai buvusius, vadinasi, investuotojams jos įdomios, o ar yra pasidariusios namų darbus – neabejotinai taip, nes milijonų niekas neduos vien tik už gražią idėją.

Daugiau apie investavimą į privačias kompanijas pasakosiu “Alma Master” organizuojamame renginyje kovo 24 dieną, kuris vyks gyvai ir internetu. Rekomenduoju dalyvauti, ypač norintiems susipažinti gyvai! Pasidalins asmenine patirtimi ir pozicijomis, į kurias yra investavęs asmeniškai ir kurios jau yra pasirodžiusios biržoje. Jų yra daugiau nei 30!

Susitikimo metu bus pateikta daug statistikos ir sėkmingų bei nesėkmingų investavimo pavyzdžių. Taip pat aptarsiu pagrindinius kompanijos vystymosi etapus nuo idėjos iki pinigų pritraukimo su konkrečiais pavyzdžiais. Sužinosite apie rizikas, konkrečiai susijusias su šiuo investavimo stiliumi. Visiems dalyviams paruošiu metodologinę medžiagą, kurią galėsite paanalizuoti savarankiškai.

VIEŠOS KOMPANIJOS

„THERMO FISHER SCIENTIFIC“ (TMO)

Pasaulio mokslo paslaugų lyderis, kurio metinės pajamos viršija 40 mlrd. JAV dolerių ir 80 000 darbuotojų. Gamina mokslinę įrangą, medžiagas, programinę įrangą ir teikia paslaugas medicinos, biologijos ir kitoms laboratorijoms. Įmonės Life Sciences Solutions segmentas siūlo reagentus, instrumentus ir eksploatacines medžiagas, skirtas biologiniams ir medicininiams tyrimams, vaistų ir vakcinų atradimui ir gamybai, taip pat infekcijų ir ligų diagnostikai farmacijos, biotechnologijų, žemės ūkio, klinikinių, sveikatos priežiūros, akademinėms ir vyriausybės rinkoms.

Nors įmonė savo akcijomis Niujorko biržoje prekiauja daugiau kaip keturis dešimtmečius, sintetinę biologiją įtraukė į savo prioritetinių tyrimų ir darbų segmentą, todėl ieškant kompanijų, besispecializuojančių šioje srityje, mano manymu, ji taip pat verta dėmesio. Tuo labiau kad įmonės visos kitos veiklos daugelį metų sėkmingos ir generuojančios vis didėjančius pajamų ir pelno srautus. Tad nauja sritis SynBio gali dar labiau prisidėti prie kompanijos augimo.

Pajamos auga 10 metų iš eilės ir pelnas, tenkantis vienai akcijai, per penkerius metus išaugo daugiau nei tris kartus. Kol kas dividendų investuotojams išmokama vos iki 5 % nuo pelno, o tai reiškia, kad pelno skirstymas investuojant į kitas sritis yra efektyvus.

„AGILENT TECHNOLOGIES“ (A)

Įmonė kuria sprendimus iš technologinės pusės, pritaikytus būtent minimai sintetinei biologijai. Gamina įrangą, skirtą DNR mutacijoms aptikti, genotipui nustatyti, genų tipų skaičiui nustatyti ir genų pertvarkymams identifikuoti. Kuriama programinė įranga padeda interpretuoti ir pertvarkyti genų DNR. Iš esmės dauguma veiklų koreliuoja su aprašyta kompanija „Thermo Fisher“ ir gali būti laikoma tiesioginiu konkurentu, tik kol kas yra bent penkis kartus mažesnė ir augimo potencialo dar turi. Nors pardavimai neauga taip sparčiai kaip prieš tai minėtos kompanijos.

„NOVOZYMES A/S“

Taip pat stebėti įdomios tokios kompanijos kaip danų „Novozymes A/S“, kurios pagrindinė veikla susijusi su pramoninių fermentų, mikroorganizmų ir bio farmacijos ingredientų tyrimais. Tai viena stambiausių Europos įmonių. Jos akcijomis prekiaujama Kopenhagos biržoje. Per pastaruosius dešimt metų augo tūkstantį procentų. Žinoma, tai nėra nauja įmonė, iš kurios būtų galima tikėtis dar tokio pat augimo, koks buvo, bet kaip tvari ir pinigus uždirbanti kompanija verta dėmesio.

„TWIST BIOSCIENCE“ (TWST)

Iš jaunų kompanijų labai sparčiai auganti ir labai įdomi kompanija yra „Twist Bioscience“. Įkurta vos prieš aštuonerius metus, per aštuonis investicinius raundus sugebėjo pritraukti per 250 mln. dolerių investicijų ir po penkerių veiklos metų imti prekiauti savo akcijomis viešai. Nuo pasirodymo biržoje per kelerius metus akcijos pabrango 15 kartų. Žinoma, euforijai nuslūgus, šiuo metu atpigo, bet vis vien kainuoja daug brangiau nei pasirodymo dieną. O naujiems investuotojams galbūt tai gali būti ir galimybė pirkti, bet tai jau kiekvieno asmeninis reikalas.

Įmonės unikalumas tas, kad jos sukurta novatoriška platforma leidžia kurti ir gaminti aukštos kokybės sintetinę DNR greičiau ir pigiau nei bet kada anksčiau. Kol kas ji vienintelė siūlo tokį tikslumą, kokio niekur kitur nėra. Nors įmonė priklauso medicinos sektoriui, pagrindiniai klientai yra iš šių sričių: žemės ūkis, pramoninė chemija, na, ir medicinos įmonės.

Esmė tokia, kad bendrovė dirba su kitomis įmonėmis kaip partneriai. Jei kažkurios įmonės viduje dirbantys mokslininkai sintetiniu būdu sukuria žemės ūkyje naudojamas sėklas, su „Twist Bioscience“ platforma galima ieškoti DNR klaidų, jas redaguoti ir sukurti daugybę kopijų, kurios bus naudojamos pramoniniu būdu. Pati kompanija trumpai save apibūdina taip: „Mūsų klientai ieško būdų, kaip pagerinti gyvenimą ir pagerinti planetos tvarumą, o mes jiems padedame visa tai įgyvendinti.“

SINTETINĖS BIOLOGIJOS SPECIALISTAI

Tai gana nauja profesija, kuri kiekvienais metais tampa vis populiaresnė dėl prieš 17 metų pradėto projekto „iGEM“, kuriame dalyvauja studentai iš stipriausių pasaulio universitetų. Pirmaisiais metais projekte dalyvavo tik 300 studentų ir darbą gavo vos keli iš jų, o praeitais metais buvo surinktos net 256 mokslininkų komandos.

Šie mokslininkai spręs žmogiškąsias problemas naudodami sintetinės biologijos įrankius. Tarkime, vienas naujausių pristatytų projektų – tai bulvėse atsirandantis pelėsis. Pakeista bakterijos struktūra neleis pūti bulvėms.

Iš esmės pati sintetinė biologija lyginama su programavimu. Kaip programuotojas gali pa- keisti internetinio puslapio struktūrą ir funkcijas, taip sintetinės biologijos mokslininkai gali pakeisti gyvo organizmo struktūrą. Pirmieji buvę šio „iGEM“ konkurso dalyviai įkūrė anksčiau aprašytą įmonę „Gingko Bioworks“.

KIEK TAI SAUGU

Kaip fizikoje reliatyvumo teorija padėjo su- prasti ugnikalnių išsiveržimus, sukurti šiandien veikiančius GPS imtuvus, turėti elektros energiją, lygiai taip pat padėjo sukurti ir atomines bombas. Yra gerosios ir blogosios pusės. Sintetinės biologijos tikslas yra pagerinti medicinos paslaugas, sudaryti sąlygas atsisakyti naftos produktų ir gerinti maisto kokybę. „Ginkgo Bioworks“ įkūrėjas Jasonas Kelly yra pasakęs, kad mes turėtume norėti, jog mūsų maistas būtų pagamintas naudojant GMO.

Šiaip ar taip, įžvelgiama daugiau pliusų nei minusų. Ateityje bakterijos mums užaugins padangas, speciali pasta suremontuos išmaniųjų ekranus, o įsikrauti telefoną galėsime nuo bet kurio medžio. Na, o jei bus prištampuota daug robotų, jie darys tik darbus, kurie palengvins žmogaus būtį.