Pigios akcijos “Penny stocks” – tai yra mažų įmonių akcijos, kurios yra prekiaujamos žema kaina ir dažniausiai turi mažas prekybos apimtis. Pats angliškas apibrėžimas “Penny stocks” išvertus pažodžiui reiškia – cento akcijos arba kitaip tariant centus kainuojančias akcijas. Pavadinimas jau indikuoja, kad akcijos kurios prekiaujasi žemiau negu 1 doleris yra laikomos “Penny stocks”. Dauguma šį apibrėžimą ir taiko, tačiau JAV vertybinių popierių ir biržos komisiją “SEC – Securities and Exchange Commission” apibrėžimą taiko ir toms akcijoms, kurios kainuoja mažiau nei 5 dolerius. “Penny stocks” pagrindinės savybės:

  • Žema akcijos kaina
  • Maža rinkos kapitalizacija
  • Mažas likvidumas
  • Didelis volatilumas
  • Didelis skirtumas tarp “bid” ir “ask” kainų

Tarp spekuliantų šios akcijos yra gan populiarios, nes akcija kainuojanti žemiau negu doleris atrodo labai “pigi”. O jeigu akcija praeityje kainavo 10 dolerių ir daugiau, tai daugeliui susuka galvas ir sukuria iliuziją, kad akcija turi potencialą grįžti prie buvusių viršūnių ar net kainuoti dar daugiau. Tad rizikos ir potencialaus pelno santykis atrodo labai geras. Tačiau, reikia neužmiršti kad tokios akcijos yra labai rizikingos ne tik dėl galimo akcijų kainos nuvertėjimo, bankroto, restruktūrizacijos, bet ir dėl likvidumo problemų, kurios išauga jeigu akcija yra išbraukiama iš pagrindinės vertybinių popierių biržos. Socialinėje medijoje vyraujantys pigių akcijų mitai tarp spekuliantų:

  • Jeigu akcija kainuoja mažai, tai reiškia kad šiuo metu įmonės akcijos prekiaujasi “pigiai”. Kaina tiesiogiai pati nenusako ar įmonė šiuo metu prekiaujasi pigiai ar brangiai. Įmonės rinkos vertę nusako įmonės kapitalizacija.
  • Dauguma akcijų yra linkusios per naujas bulių rinkas pasiekti praeities kainų viršūnes ar net viršyti jas. Deja, bet per naujas bulių rinkas ne visos akcijos yra linkusios grįžti prie buvusių praeities kainų viršūnių, tai priklauso nuo daug faktorių, tokių kaip: verslo plėtra, generuojamos pajamos, rinkos kapitalizacija t.t.
  • Jeigu kaina yra nukritusi 70% ir daugiau, susikuria iliuzija, kad akcija nebeturi kur kristi. Tačiau tai nereiškia, kad akcijos kaina negali nukristi dar 70% ir daugiau.

Visi šitie nepagrįsti lūkesčiai gali privesti prie skaudžių ir didelių nuostolių.

Dažniausiai pigios akcijos yra kotiruojamos pagrindinėse vertybinių popierių biržose “NYSE”, “NASDAQ”, “AMEX”. Norėdama būti įtraukta į biržos sąrašus, įmonė turi laikytis tam tikrų biržos nustatytų taisyklių. Jeigu to nepadaro yra šalinamos iš sąrašų. Nors išbraukimas iš sąrašo gali būti savanoriškas arba priverstinis, paprastai kai investuotojai kalba apie akcijų išbraukimą “Delisting”, jie turi omenyje priverstinį biržos inicijuotą veiksmą. Savanoriškas įmonės pasitraukimas iš biržos sąrašo galimas tada, kai įmonės nori grįžti į privataus kapitalo struktūrą arba po susijungimo ar įsigijimo “Merge or Acquisition”. Štai kas nutinka, kai akcijos yra pašalinamos iš pagrindinių sąrašų. Įmonė gauna įspėjimą iš biržos dėl reikalavimų nesilaikymo. Šis įspėjimas pateikiamas su terminu, o jei įmonė iki to laiko neišsprendė problemos, ji pašalinama iš biržos sąrašo ir jų akcijų prekyba perkeliama į antrinę arba užbiržinę rinką “OTC-Over the counter”. Mes, kaip investuotojai, automatiškai neprarandame pinigų, tačiau išbraukimas iš biržos sukelia neigiamas ateities perspektyvas, nes tai signalizuoja kad įmonė bankrutuoja, beveik bankrutuoja arba dėl kitų priežasčių negali atitikti biržos minimalių finansinių reikalavimų. Išbraukimas iš biržos taip pat skatina institucinius investuotojus toliau neinvestuoti ir pasitraukti iš jau turimų investicijų. Ne visi brokeriai savo klientams suteikia galimybę prekiauti per antrinę ar kitaip vadinama užbiržinę rinką, todėl gali stipriai sumažėti likvidumas ir išaugti volatilumas dėl mažo rinkos dalyvių skaičiaus. Automatiškai padidėja likvidumo rizika, nes gali būti sunku likviduoti didelį kiekį akcijų už jums norimą kainą.

 

Statistiniai duomenys ir jų apžvalga

Šiuo metu pagrindinėse vertybinių popierių biržose prekiaujasi 604 įmonės, kurių akcijų kaina yra žemesnė negu 1 doleris. Tai sudaro 10% nuo visų listinguojamų akcijų – 6028. Jų bendra vertė sudaro 27 milijardai dolerių. Pačios vienos “Kellogg” įmonės vertė atstoja visų pigių įmonių rinkos vertę. Didžiausia pigių akcijų koncentracija pagal sektorius:

  • Medicinos sektorius – 43.90%
  • Technologijų sektorius – 11.90%
  • Vartojimo prekių (ne pirmo būtinumo) – 9.10%
  • Komunikacijos paslaugų sektorius – 7.50%
  • Pramonės sektorius – 7.50%
  • Finansų sektorius – 7.10%
  • Žaliavų sektorius – 5.30%
  • Vartojimo prekių (pirmo būtinumo) – 5.00%
  • Kitos – 2.70%

Medicinos sektorius pasižymi didžiausia koncentracija ir sudaro 43.90%. Tai ypač rizikingos ir dideliais judėjimais pasižyminčios akcijos. Jų darbo specifika yra susijusi su naujų vaistų kūrimu, tad kiekviena teigiama ar neigiama naujiena gali sukelti didelius judėjimus. Būtent dėl to tarp spekuliantų jos yra populiarios.

Didžiausia pigių akcijų koncentracija pagal pramonės šaką:

  • Biotechnologijos – 25.70%
  • Programinė įranga ir aplikacijos – 6.30%
  • Medicinos prietaisai – 5.50%
  • Vaistų gamintojai – 5.30%
  • Kitos – 57.20% (pramonės šakų yra labai daug ir įvairių, tad visų minėti neverta. Verta tik išskirti, kad kitų pramonės šakų koncentracija nėra didelė ir sudaro tik iki 2%)

Verta išskirti, kad net ketvirtadalis pigių akcijų dirba biotechnologijų pramonės šakoje !

Didžiausia pigių akcijų koncentracija pagal rinkos kapitalizaciją:

  • “Nano” – mažiau negu 50 milijonų dolerių sudaro 75.60%
  • “Micro” – nuo 50 iki 300 milijonų dolerių sudaro 23.00%
  • “Small” – nuo 300 iki 2 milijardų dolerių sudaro 1.40%

Net 75.60 % įmonių turi mažesnę nei 50 milijonų dolerių rinkos kapitalizaciją. Lendant giliau į skaičius pastebima, kad net 134 įmonės patenka iki 10 milijonų rinkos kapitalizacijos rėžius. Tai sudaro 22% lyginant su visomis pigiomis akcijomis. Tai labai mažos įmonės, tad nenuostabu kad šiose kategorijose pasitaiko sukčiavimo “Fraud” ir “Pump and Dump” atveju. Nes ir su nedideliu pinigų kiekiu gali tam tikri suinteresuoti asmenys užkelti akcijų kainas “Pump”, kad būtų atkreiptas spekuliantų dėmesys ir per padidėjusią paklausą yra likviduojami akcijų paketai “Dump”. Šiuos procesus puikiai iliustruoja visiems gerai žinomi filmai – “The Wolf of Wall Street” ir “Boiler Room”. Jeigu ką domina ši tema ir nesate matę šių filmų – rekomenduoju.

Didžiausia pigių akcijų koncentracija pagal šalį:

  • USA – 64.20%
  • Kinija – 12.30%
  • Kanada – 8.60%
  • Izraelis – 4.60%
  • Kita (Bahamai, Peru, Taivanas ir daugelis Europos didžiųjų šalių) – 10.30%

Kadangi, tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų rinka, tad nenuostabu matyti didžiausią koncentraciją būtent iš ten.

Pigios akcijos pasižymi didele sistemine rizika ar kintamumu. “S&P500” indeksas per vienerius metus nukrito 15.13%, o pigios akcijos vidutiniškai per tą patį laikotarpį nukrito net 89.13%. Atsižvelgiant į kapitalizacijos svertinius vidurkius pigios akcijos atpigo 74.91%, tad galime daryti prielaidą, kad didesnės kapitalizacijos įmonės turi šiek tiek mažesnę sisteminę riziką ir kintamumą.

Pigių akcijų koncentracija pagal vidutines dienos apyvartas:

  • 161 įmonė – suprekiaujama nuo 0 iki 100 tūkstančių akcijų per dieną
  • 242 įmonės – suprekiaujama nuo 100 iki 500 tūkstančių akcijų per dieną
  • 76 įmonės – suprekiaujama nuo 500 iki 1 milijono akcijų per dieną

479 įmonės arba 79% visų “Penny stocks” akcijų koncentracija yra tik iki 1 milijono apyvartos. Net 85 įmonės, kurių vidutinė apyvarta siekia tik iki 50 tūkstančių akcijų. Tai sudaro net 14% visų pigių akcijų. Turint omenyje, kad akcijų kainos yra žemesnės nei doleris, tad ir su kelių tūkstančių dolerių pozicija gali būti sunku iš jos išeiti. Pavyzdžiui, “ENERW – Accretion Acquisition Corp” vidutinė dienos apyvarta yra 9.61 tūkstantis ir akcijų kaina siekia 0.02$, tad pinigų išraiška siekia tik 192 dolerių apyvarta per dieną. Galima daryti aiškią išvadą, kad daugelis pigių akcijų pasižymi labai mažu likvidumu. Tad spekuliantas/investuotojas gali labai lengvai susidurti su likvidumo problema ir išėjimas iš pozicijos norimu laiku už norimą kainą gali tapti labai komplikuotas.

Tarp pigių akcijų yra ir šešios įmonės, kurios pastaruoju metu buvo išmokėjusios dividendus:

  • FHS – First High-School Education Group Co Ltd

Išmokėta tik vieną kartą – 2021 metais 0.04$ akcijai. Dividendinis pajamingumas siekia 13.29%.

  • MDRR – Medalist Diversified REIT Inc

Dividendus pradėjo mokėti nuo 2017 metų ir mokėjimus tęsia iki šių dienų. Praeitais metais išmokėta 0.04$ akcijai ir siekia 5% dividendinį pajamingumą. Dividendai yra būdingi “REIT – Real Estate Investment Trust” tipo įmonių akcijoms.

  • NCMI – National CineMedia Inc

Stabiliai dividendus mokanti įmonė. Tačiau 2020 metais patyrė didelį pajamų šoką, kurios krito apie 5 kartus nuo 444 iki 90 milijonų dolerių, o dividendų išmokėjimas nuo 125 iki 16.90 milijonų dolerių. Šiuo metu dividendinis pajamingumas siekia net 29%, tačiau labai abejotina ar 2022 metais iš vis bus mokami dividendai, nes skolos viršija įmonės turtą, o patyrus tokį pajamų kritimą gali susidurti su likvidumo problemomis aptarnaujant skolos kaštus.

  • OP – OceanPal Inc

Dividendus pradėjo mokėti šių metų antrą ketvirtį. Paskelbė išmokanti po 0.01$ akcijai. Jeigu tai taptu tvaru, tai metinis dividendų pajamingumas prie dabartinės akcijos kainos siektų net 18.74%. Ar tai gali tapti tvaru ? Labai abejotina.

  • SHIP – Seanergy Maritime Holdings Corp

Dividendus pradėjo mokėti šiais metais, per ketvirtį išmokėdama 0.025$ akcijai. Jeigu tempas bus išlaikytas tai metinis dividendinis pajamingumas gali siekti net 21.80%.

  • UIHC – United Insurance Holding Corp

Stabiliai dividendus mokanti įmonė. 2022 metais pirmą ketvirtį paskelbė 0.06$ akcijai mokamus ketvirčio dividendus, jeigu tempas ateityje būtų išlaikytas, tai dividendinis pajamingumas siektų net 59.82%. Tačiau naivu tikėtis tolimesnių dividendų išmokų, nes įmonė susidūrė su sunkumais ir paskelbė pradėsianti restruktūrizacijos/reorganizacijos planus.

Procentinis dividendų pajamingumas gali žavėti kai kuriuos rinkos dalyvius, tačiau verta prisiminti pagrindinę taisyklę, kad kuo didesnius procentus žada, su tuo didesne rizika susiduriame. Rinkoje “nemokamų” pinigų nėra, kiekviena iš šių kompanijų susiduria su finansiniais sunkumais ar kitokiais veiklos iššūkiais, kurie gali vesti prie bankroto ar kitokių restruktūrizacijos procesų. Kas nulems dividendų išmokėjimų pabaigą arba akcija su labai didele tikimybe per dividendų išmokėjimo laikotarpį procentine išraiška atpigs daugiau, nei yra išmokami dividendai. Dividendai kaip masalas naiviems spekuliantams.

Atvirkštinis akcijų padalinimas “Reverse Split” ir akcijų praskiedimas “Stock Dilution”

 

Nepatyrę spekuliantai yra linkę žiūrėti tik į paprastą grafiką ir jame buvusias praeities kainas, taip dažnai susikuria nepagrįstas iliuzijas apie akcijos potencialą grįžti prie buvusių kainos pikų. Tai labai dažnai pasitaikanti klaida. Visada prieš nagrinėjant pigių akcijų grafikus reikia įsitikinti ar įmonė nėra dariusi praeityje atvirkštinio akcijų padalinimo – “Reverse Split”. Ši metodika yra naudojama labai dažnai, nes įmonės stengiasi, kad jų akcijų kaina ilgą laiką neužsibūtų žemiau 1 dolerio kainos teritorijoje. Nes ilgą laiką užsibuvus šioje teritorijoje gali gauti įspėjimą iš vertybinių popierių biržos, dėl kurios išaugtų rizika būti išbrauktam iš pagrindinio biržos sąrašo.

Atvirkštinio akcijų padalinimo procesas

Įmonės duomenys prieš “Reverse Split”:

  • 10 milijonų vienetų – cirkuliuojančių akcijų kiekis
  • 50$ – dabartinė akcijos kaina
  • 5 milijonai dolerių – įmonės kapitalizacija

Kadangi ilgą laiką akcijų kaina prekiaujasi žemiau 1 dolerio ribos, įmonė nusprendžia padaryti atvirkštinį akcijų padalinimą “Reverse Split” – 1:5 santykiu.

Įmonės duomenys po “Reverse Split”:

  • 2 milijonai vienetų – cirkuliuojančių akcijų kiekis
  • 5$ – dabartinė akcijos kaina
  • 5 milijonai dolerių – įmonės kapitalizacija

Kaip matome, įmonės kapitalizacijai jokios įtakos neturi, tiesiog yra proporcingai sumažinamas akcijų kiekis, kuris automatiškai pakeičia akcijos kainą. Įvykus šiam procesui visiškai pasikeičia akcijos grafikas. Akcijos kaina grafike pasikeičia santykiu 1:5. Tarkime, akcijos kainos pikas – 10$, tai po šio proceso bus – 50$. Kitas svarbus niuansas, kad dauguma “pigių” įmonių dirba nuostolingai ir savo veiklą nuolat turi finansuoti per skolas ar naujai išleistas akcijų emisijas. Populiariausias ir pigiausias variantas yra naujų akcijų išleidimas. Pats šis procesas nėra blogas, jeigu įmonė pritrauktas lėšas panaudoja efektyviai savo veiklos gerinimui, pajamų didinimui ar plėtrai. Tačiau dauguma “pigiai” kainuojančių įmonių šias lėšas panaudoja neefektyviai veiklai plėsti ir išlaikyti. Taip pritrauktos lėšos yra prarandamos per veiklos nuostolius. Ir šis procesas gali kartotis daugybę kartų, tol kol ras norinčių pirkti naujai išleistas akcijas. Šis naujai išleistų akcijų procesas į neefektyvią veiklą praskiedžia esamų investuotojų nuosavybės procentinę dalį, dėl šios priežasties akcijų kaina linkusi ir toliau kristi ir žemyn. Akcijai nukritus žemiau vieno dolerio ribos, įmonė gali ir vėl panaudoti jau aptartą “ginklą” – “Reverse Split”. Šie procesai labai dažni tarp “pigių” įmonių. Tad tikėtis, kad akcijos kaina gali grįžti prie buvusio piko yra tiesiog naivu ir neprotinga, nes akcijos praeityje tikrai tiek nekainavo. Šio kokteilio pavyzdys pateiktas žemiau esančiam paveiksle.

Išvados

Tarp “pigių” įmonių gali būti ir sėkmingų ateities istorijų, tačiau išnagrinėję duomenis galime susidaryti aiškų vaizdą, kad investicijos į “Penny Stocks” yra labai rizikingas ir nerekomenduotinos. Galime teigti, kad susiduriame su šiomis pagrindinėmis rizikomis:

  • Pašalinimas iš pagrindinės biržos sąrašo į antrinę rinką “OTC”
  • Mažas likvidumas
  • Didelis volatilumas
  • Kainos manipuliavimas su “Reverse Split” pagalba
  • Vykdomas dažnas akcijų praskiedimas “Stock Dilution”
  • Tarp mažų įmonių padidėja sukčiavimo “Fraud” galimybė ir “Pump and Dump” atveju
  • Didelė “pigių” įmonių koncentracija medicinos sektoriuje

Jeigu jau nusprendėte įsigyti “loterijos bilietą”, tai prieš pirkdami būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus:

  • Įsitikinkite ar praeityje nebuvo atlikta “Reverse Split” proceso, kad susidarytumėte adekvačius akcijų kainos lūkesčius
  • Įvertinkite kiek dažnai ir kokiais tempais yra praskiedžiamas akcijų kiekis naujomis emisijomis
  • Pabandykite įvertinti paskutinės emisijos dydį ir kokiems tikslams buvo pritraukinėjama
  • Palyginkite einamųjų metų nuostolį su paskutinės emisijos dydžiu, taip galėsite susidaryti nuomonę ar galimas greitu metu dar vienas akcijų praskiedimas
  • Panagrinėkite ar nėra pradėti restruktūrizacijos procesai
  • Panagrinėkite kokia įmonės veikla ir finansiniai duomenys