Per savo buvimą rinkoje ir mokymo laiką jau esu sutikęs pakankamai žmonių, kad būtų galima daryti šiokias tokias nuosavas išvadas.

Aptarsiu vieną kategoriją – tai žmonės, kurie daugiau mažiau domisi rinkomis, bet yra patyrę realių nuostolių. Čia galima išskirti taip pat dvi grupes – tai dideli nuostoliai ir nuostoliai “pasibandymui” arba “ne gaila prarasti”. Kalbėsiu apie nuostolius, kurie tikrai padaro tiesioginę žalą žmogaus orumui, jo ego ir psichologinei sveikatai. Realiai su tokiais žmonėmis bendrauti sunkiausia, nes jų dabartinis ir pagrindinis tikslas bet kokia kaina “atmušti” pinigus. Kai bandoma juos susigrąžinti, klimpstama vis giliau į liūną.

Žmogus netgi perskaitęs Einšteino žodžius “daryti tą patį dalyką tikintis kito rezultato – tai beprotybė” vis tiek darys tą patį. Prie ko lenkiu – tai rizikos valdymas. Didžiausi priešai rinkoje yra svertas ir rizikos ne valdymas. Pinigai dažniausiai prarandami ne dėl netinkamos strategijos, ne dėl netinkamų žinių, bet dėl netinkamo rizikos valdymo, kai žmogus negali susitaikyti, kad jis suklydo. Dažnai yra kritinis taškas, kai emocijos paima viršų ir žmogus nuostolio nebefiksuos kol neliks sąskaitoj 0.00

Kodėl apie tai kalbu? Nes tokių pavyzdžių yra krūvos. Viena šios įtakos dalis – tai neteisinga reklama ir idiotiški skambučiai su pasiūlymais investuoti arba duoti pinigus “valdymui” su 20 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Kita viso to priežastis “savarankiškas” investavimas remiantis “nuojautomis” arba “patarimais”, rekomendacijomis, kuriose nenurodoma kokia gali būti viso to kaina. Visų pirma, +- fiksuotus ir nedidelius procentus geriausiu atveju galima “išpešti” nebent investuojant į obligacijas arba skolinant už procentus. Na dar kelių tipų arbitražas. Visa kita – šūdo malimas. ir makaronų kabinimas. Viskas, ką rinkoje galima iš anksto žinoti ir fiksuoti – tai kiek kainuos klaida atliekant vieną ar kitą sandorį ir kiek galima tikėtis iš to uždirbti, bet ne faktas ar tai bus.

Kodėl taip sunku valdyti rizikas? Paaiškinimas paprastas. Daugumai sunku į rinkas žiūrėti kaip į žaidimą, paremtą tikimybėmis. Jie gi į rinką atėjo uždirbti, o “ne žaisti”. Grįžtant prie pirmojo tipo, praradusiems nemažai pinigų nebesigauna adekvačiai mąstyti, kad kitas sandoris taip pat gali būti nuostolingas, todėl jokiu būdu su tuo nesusitaikytų, nes tikslas šiuo metu vienintelis – “atmušti” pinigus. Paveiksliukas “būk ištikimas savo ateičiai, bet ne praeičiai” nebe reikalo. Mano požiūris toks, kad kiekvienas naujai atliekamas sandoris turi būti kaip nauji santykiai su žmogumi ir neturi maišyti prieš tai padarytos klaidos. Visas gyvenimas yra tikimybių teorija. Jei baigus labai mandrus mokslus, tikimybė geriau gyventi už baigusius 10 klasių rajono mokykloj, yra pakankamai didelė, tai nereiškia, jog būtinai taip ir bus. Rizikuoja abu – vienas rizikuoja, kad be mokslų gali nieko nepasiekti, kitas rizikuoja sugaišti daug brangaus savo gyvenimo laiko.

Kodėl investicijose turi būti kitaip? Jei jūs tik domėsitės ir nieko nedarysite, greičiausiai nieko neprarasite. Rizikos nėra – pinigų taip pat nėra. Rizika tik ta, kad taip niekada ir nesužinosite ar sugebėtumėte uždirbti ar ne. Jei nusprendžiate priimti vieną ar kitą sprendimą, kodėl jis neturi turėti savo rizikos kainos? Todėl prieš kam nors sakant vieną ar kitą įėjimo kainą, po kablelio visuomet privalo būti klausimas “kiek man tai kainuos, jei būsiu neteisus”.

Šiek tiek pavydžių. 2019 metų sausį S&P500 indekso SPY etf grafike buvo puiki vieta pirkti už 252 dolerius šio indekso (aišku čia kiekvieno skirtingas supratimas). Atrodė gražiai rizikos atžvilgiu. Perkant 20 vienetų šio indekso rizikos kaina buvo 250 dolerių arba maždaug 5 procentai (jokie svertai nenaudojami). Kiek ji kils kas čia žino, vienam burbulai, kitam dar kažkiek augs. realiai koks skirtumas. Dabar ji kainuoja 281 už vienetą. Žinau tik tiek, kad jei kris, parduosiu “ant savų”, jei kils laikysiu ir viskas. Laikant formuojasi grafikas, galima vėliau ieškoti kur “pritraukti” stopą, galima palikti ramybėje ir nieko nedaryti, čia ir yra žaidimas, bet ne lošimas.

Paimsiu kitą pavyzdį. Jis bus senesnis ir jau turintis šiokią tokią istoriją. Nuo 2012 iki 2014 metų 3D spausdintuvai buvo ant didelės bangos (DDD). Ėmė “kepti” viską ką tik sugalvojo, netgi laivus, kilimas buvo beveik tūkstantį procentų. Tik vėliau pradėjo aiškėti, kad visgi realybėje visa tai pritaikyti kol kas sunki užduotis ir akcijos per tris mėnesius krito 50 procentų. Tuo metu susiformavo geras įėjimo taškas su sąlyginai nedidele rizika (apie 10 procentų) ir nupirkau 100 akcijų po 52 dolerius. Mano draugas pirko 300 (tuo metu kartu tardavomės ką pirkti). Planas buvo ne vienos dienos, o palaikyti ilgiau, bet mano klaidos kaina buvo max 500 dolerių. Įėjimo taškas buvo labai geras, per mėnesį pakilo iki 70 dolerių(+40%) ir staigiai per kelias dienas atgal iki 50 dolerių. Mano asmeninė taisyklė, kad pajudėjus bent 20 proc į mano pusę pinigų prarasti nebegaliu ir jei grįžta -parduodu. Kadangi buvo gap’as, pardaviau su kelių šimtų dolerių nuostoliu. Ok, galima ginčytis ir sakyti “bet tai po to gal atkils, kam čia mėtytis ir t.t.” Aišku, kad gali būti visaip. Jos prieš tai buvusios korekcijos apačia 45 doleriai. Mano draugas laikė toliau, Planas buvo toks: jei kirs apačią, parduos ir viskas. Nelaimei, akcija ėmė važiuoti toliau į apačią ir kirto prieš tai buvusią žemumą. Kas buvo toliau? Jis persigalvojo ir pozicijos nebe pardavė, nes pradėjo abejoti ar tik nebus taip, kad parduos pačioj apačioj ir ji atkils vėliau be jo?:) Tuo labiau viso to kaina būtų apsiėjusi apie 3.5k usd nuostolio . Kas buvo toliau? “Planas” pasikeitė – Tikrai neparduosiu su 3.5k nuostoliu kai buvau 5k pliuse. Tegu būna – “atkils”. Iki 2016 metų mėnesis po mėnesio ji krito kol kaina pasiekė 7.5 dolerio. 300 akcijų vertė tuo momentu liko vos virš 2k usd. Tuomet apie pusantrų metų stagnacija ir 2017 metų vidury gražus techniškas “išėjimas” iš konsolidacijos po 20 dolerių. “Čiupo” dar 700 akcijų (tuo metu jau dėl pirkimų ir idėjų nebesitardavom, kadangi kardinaliai išsiskyrė požiūriai į rinkas). Vidutinė kaina su prieš tai buvusia pozicija gavosi kiek daugiau kaip 30 dolerių. Kas čia tėra, tuoj pamatysi “atkils” ir bus viskas gerai. Po pusmečio jos kaina smuko vėl iki 8 dolerių. Pozicijos vertė maždaug 8k usd. Na ir prie apačių kai pradėjo “prilaikinėti”, nusipirko dar 1 000 akcijų po 10 dolerių. Viso paketas 2 000 akcijų ir vidutinė kaina 20 dolerių akcijai. po pusmečio ji pakilo iki 23 dolerių ir jo pozicija išsilygino į nulį ir net užsidegė žalį pn/l skaičiai:) Na bet tai tiek pralaukęs gi neatiduosi pa nuliam?:) Šiuo metu ji kainuoja 11 dolerių. Taigi, viską reziumuojant, nuo pozicijos starto jau praėjo 5 metai. Viso turima 2 000 akcijų už vidutinę 20- ies dolerių kainą ir šiuo metu siūlomas akcijas po 11/vnt arba 45 proc žemesne kaina. Jeigu verčiant pinigais 40 000 investuota, kurie šiandien verti 22 000. Kaip teigiama legendinio investuotojo Warren Buffet taisyklėse: 1.” niekada neprarask pinigų” , 2. Niekada nepamiršk pirmos taisyklės. Tik kita esminė taisyklė, kad kompanijos privalo būti labai geros už labai gerą arba normalią kainą. Čia buvo tik išpūstas burbulas. Ar tai teisingas požiūris šio mano aprašyto konkretaus pavyzdžio, spręsti jums.

Blemba, paprastas pavyzdukas ir tiek daug teksto gavosi:) Ir dar… pagalvojus apie vasarą palinkėjimas, atvažiavusiems iš Vilniaus į pajūry liepos mėnesį ir papuolus ant liūties negulėkite per lietų pajūry, nes atrodysite kvailai, nesvarbu, kad  jūs gi stengėtės, važiavote, leidote pinigus ir ką – liksite nepasideginę? Tokia rizikos kaina,– kraunies šmutkes ir važiuoji į kabaką leisti laiko kitaip😊 Dar galite paskambinti man, gal ir kartu atsigersim😊 Žinoma, tikimybė, kad bus liūtys liepos mėnesį pati mažiausia ir tai nėra burtai, o statistika.

Grafiko link https://finviz.com/publish/031619/DDDc0ml1301.png